Kokie jie, tie fronto linijos apkasuose besikaunantys kariai? Kas sukasi galvoje, kai esi pasiruošęs mirti kiekvieną minutę? Ar, atslūgus emocijoms ir grįžus į kasdienybę, neapkarsta tėvynės labui kare sudėta asmeninė auka? LŪŽIO TAŠKO pranešėjas Oleksandr Tereščenka – gyvas priminimas, kad karas Ukrainoje vyksta ne pusę metų, o nuo pat 2014-ųjų. Tais metais, savanorių gynėjų užimtame Donecko oro uoste rankomis sugavęs okupantų mestą granatą, jis apsaugojo nuo žūties savo pulko brolius, bet pats neteko abiejų rankų ir vienos akies. Dabar jis – Lietuvoje, nes čia, rinkdamas paramą Ukrainos gynėjams, gali būti naudingiausias savo tėvynei.