Daugiau nei prieš metus, 2021 m. vasarą, Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos priimtas sprendimas atidaryti Vilniuje Taivaniečių (o ne Taipėjaus, kaip reikalauja Kinija) prekybinę atstovybę užsitraukė Kinijos rūstybę ir metų pabaigoje eksportas iš Lietuvos į šią didžiulę rinką buvo visiškai sustabdytas. Politikai ir politologai iki šiol diskutuoja apie tokio žingsnio teisingumą, o Jovitą Neliupšienę pakvietėme į LŪŽIO TAŠKĄ paskaičiuoti, kiek konkrečiai šioje situacijoje prarado Lietuva ir kaip greitai prarastąją Kinijos rinką gali kompensuoti dabar intensyviai mezgami prekybos ryšiai su kitomis Azijos šalimis – Pietų Korėja, Singapūru ir tuo pačiu Taivaniu.